Navigacija
Jūs įėjote kaip svečias. Sveiki atvykę į siuskis.info! čia galėsit atsisiusti nemokamai filmus, žaidimus ir crack softą
Įeiti
Vardas:
Registruotis
Slaptažodis:
Priminti slaptažodį
Uždaryti
Informacija
Draugai
Kategorijoje „Kita“ rasit tokias subkategorijas kaip: Knygos, Žurnalai, Dizainas, Wallpapers, Straipsniai, Telefonui ir visa kita kas netiko esamoms kategorijoms.

Kur aš: Siuskis.Info » Kita » Daugelis Lietuvos universitetų dešimties balų sistemoje negautų nė penketo

Daugelis Lietuvos universitetų dešimties balų sistemoje negautų nė penketo

 Nepatinka (-) 0  Patinka (+)
| admin | 2010-05-17 / 13:40
Daugelis Lietuvos universitetų dešimties balų sistemoje negautų nė penketo

Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge ketvirtus metus iš eilės pirmauja Vilniaus universitetas (VU), dideliu balų skirtumu lenkdamas kitas valstybines aukštąsias mokyklas. Pirmąsias penkias reitingo vietas ir vėl užėmė Vilniaus bei Kauno universitetai, tačiau šiemet į jį pirmą kartą pateko Mykolo Romerio universitetas.

Gamtos tyrimo centro vyresniosios mokslo darbuotojos Rasos Bernotienės teigimu, šiemet pavasarinių uodų lervų buvo panašiai kaip ir ankstesniais metais, tačiau uodai staiga užpuolė dėl to, kad maždaug prieš savaitę atšilo orai, tad daugybė jų iš lervų virto lėliukėmis, iš lėliukių – suaugėliais ir išskrido iš balų.

„Šilta, drėgna – uodams to ir tereikia. Dabar pats jų aktyvumo pikas“, – konstatavo mokslininkė, pridurdama, jog per pastarąsias dvi savaites uodų gausumas turėtų mažėti, tad „paskui gal jau nebebus taip baisu“.

Siaučia sniego tirpimo uodai

Pirmųjų uodų gausumą lėmė lervų ir balų skaičius bei palankios gamtos sąlygos. Jei pavasaris sausas, balos ypač išdžiūva, uodų būna kiek mažiau. Tačiau šiemet taip neatsitiko.

„Dabar išskridę uodai – pavasariniai, visame pasaulyje vadinami sniego tirpimo uodais. Jie žiemojo pačioje atspariausioje, kiaušinio, stadijoje, tad puikiai išgyveno ir sąlygiškai didesnius šalčius.

Svarbiausia buvo pavasarinė drėgmė ir šiluma, kurios pastarąją savaitę netrūko“, – komentavo DELFI pašnekovė.

Paklausta, kada galima tikėtis ramesnio poilsio gamtoje, mokslininkė prognozavo, kad uodų bus mėnesį ar pusantro, o paskui viskas priklausys nuo oro sąlygų.

„Jeigu bus labai labai karšta ir sausa, jų turėtų mažėti, tačiau reikia turėti omenyje, kad tuomet ežerų pakrantėse, pelkėse, kituose vandens telkiniuose pradės vystytis jau kiti uodai, kurie, jei bus drėgna ir šilta, liepos mėnesį išsiris“, – prognozavo R. Bernotienė.

Anot pašnekovės, Lietuvoje pavasarinių uodų išvengti neįmanoma, nes pas mus pavasarį visada yra daug balų. Tačiau liepos ir rugpjūčio mėnesį, jei sausa ir karšta, šių kraujasiurbių kartais sumažėja.

Lietingą ir šiltą vasarą uodų gausu iki pat rudens. Pikų metu, mokslininkės žodžiais, per dešimt minučių žmogų gali pulti ir virš 1000 uodų.

Kas būtų, jei dingtų uodai?

„Gamtoje kiekvienas gyvis svarbus, tačiau aš nemanau, kad neatsitiktų nieko baisaus, jeigu jie išnyktų“, – pripažino vabzdžių tyrinėtoja. Pasirodo, uodais iš dalies minta kai kurie paukščiai, iš dalies šikšnosparniai, uodų lervos kai kurių žuvų maistas, tačiau ir tai ne vienintelis.

Žmonėms uodai gerokai gadina ūpą, o kituose kraštuose – ir sveikatą, nes nešioja baisias ligas. Su uodais kovojama įvairiausiais būdais, tačiau, R. Bernotienės nuomone, vienas draugiškiausių – bakterijomis naikinti jų lervas.

„Tik tiek, kad balų, kur tos lervos veisiasi, yra labai daug. Reikėtų apžiūrėti labai didelius plotus, juolab, jog priklausomai nuo rūšies, uodas per savo gyvenimą nuskrenda nuo 1 iki 20 kilometrų, taigi bakterijomis paveikti kiekvieną balą 20 kilometrų spinduliu, ko gero, būtų labai brangu“, – pripažino mokslininkė.

Patys prikuria uodų veisyklų

Turintiems sodo sklypelius ar sodybas specialistė patarė patiems nekurti uodų veisyklų, kuriomis tampa įvairiose atvirose talpyklose stovintis vanduo.

„Dar pastebėjau, kad žmonės labai mėgsta sodybose nupjautą žolę suversti į balas, kurios, pūvant žolei, net pasmirsta ir tampa tikru uodų lervų rojumi. Paskui visi stebisi, iš kur pas mus tiek uodų“, – kalbėjo mokslininkė.

Prižiūrimi tvenkinukai, vandens telkiniai, kuriuose gyvena žuvys, R. Bernotienės žodžiais, nėra tokie baisūs, nes uodų lervos labiau mėgsta pelkes, griovius, balas.

Patelėms nepakanka nektaro

Apie savaitę gyvenantys uodų patinai minta žiedų nektaru. Patelėms tokio maisto nepakanka: tam, kad subrandintų kiaušinius, joms reikia kraujo, kurio ieško rytais, vakarais ir naktimis, auką užuosdamos net per 60 -70 metrų.

Dauguma Lietuvoje aptinkamų uodų rūšių patelių kiaušinius deda į vandenį, tačiau Aedes genties atstovai – į šlapią dirvą, kuri po liūčių užliejama vandens. Būtent šios genties uodai dažniausiai mus puola vasaros antroje pusėje, po gausių liūčių.

Sukelia alergines reakcijas

Niežėjimas ir raudonos odos dėmės, atsiradusios įkandus uodui, yra alerginė odos reakcija į uodo seilių proteinus. Seilės mažina kraujo krešėjimą, tad uodo patelė jas leidžia visą laiką, kol minta krauju, kurio gali prisisiurbti 4 kartus daugiau, nei pati sveria.

Pasak specialistų, nuo vabzdžių įkandimo paprasčiausia apsisaugoti išsitrynus veidą, rankas ir kaklą specialiomis priemonėmis.

Natūralių priemonių šalininkams patariama vartoti džiovintų gvazdikų nuovirą: paketėlį suberti į termosą ir užplikyti verdančiu vandeniu, o po 6 val. nuoviru trinti odą.

Iš kambario išginti uodus galima ant karštos keptuvės pabarsčius kamparo.

Atbaido anyžių kvapas

Teigiama, jog uodus atbaido ir anyžių aliejaus kvapas. Neva pakanka juo pasitepti rankas, veidą, ir ant odos netupia joks uodas.

Įkandus uodui arba vapsvai ne taip niežės ir patinimas atslūgs, jeigu pažeistą vietą patepsime šviežiomis medetkų sultimis arba vaistinėje įsigytu jų tirpalu.

Dar keli receptai – įkandimo vietą tepti amoniaku, geriamosios sodos tirpalu, 9 proc. actu arba citrinos sultimis.

Svarbiausia neprileisti į patalpas

Kaimo turizmo sodybos „Antalakaja“ šeimininkas E. Žala DELFI pasakojo nebenaudojantis sintetinių purškalų uodams atbaidyti, nes nuo jų peršti odą.

„Išbandėm įvairiausius būdus, tačiau patikimiausias – neprileisti jų į patalpas: įmontavome į langus tinklelius, ant durų pakabinome orui laidžios medžiagos, kad darinėjant duris nepriskristų. Rūpinamės, kad kuo mažiau uodų būtų viduje, o paskui jau patys žmonės kaip išmano nuo uodų ginasi“, – sakė sodybos šeimininkas.

Manoma, kad uodai gyvuoja daugiau, nei 170 milijonų metų. Lietuvoje žinomos 36 skirtingos uodų rūšys.

rašo DELFI
Peržiūrėta kartų: 965
Komentarai
Komentuoti